Psalmynas 85

₂VIEŠPATIE, tu gailestingas savo kraštui;

tu parvedi namo Jokūbo belaisvius.

₃Tu atleidi savo tautos kaltę,

sunaikini visas jų nuodėmes. Sela.

₄Tu sulaikai visą savo pyktį,

malšini savo degantį įniršį.

₅Atgaivink mus vėl, mūsų išgelbėjimo Dieve,

atšauk savo apmaudą!

₆Argi amžinai ant mūsų pyksi?

Nejau nirši per kartų kartas?

₇Tikrai tu mus vėl atgaivinsi,

kad tavo tauta džiaugtųsi tavimi.

₈VIEŠPATIE, parodyk mums savo ištikimąją meilę

ir išgelbėk mus!

₉Klausausi, ką kalba VIEŠPATS Dievas;

jis skelbia ramybę savo tautai –

savo ištikimiesiems,

jeigu jie negrįš į savo kvailybę.

₁₀Tikrai jo išgelbėjimas ranka pasiekiamas tiems,

kurie jo pagarbiai bijo,

kad jo šlovė pasiliktų mūsų krašte.

₁₁Ištikima meilė ir tiesa susitiks,

ramybė ir teisumas pasibučiuos.

₁₂Tiesa želia iš žemės,

o Dievo Teisumas žvelgia iš dangaus.

₁₃Tikrai VIEŠPATS suteiks, kas gera,

ir mūsų žemė duos gausų derlių.

₁₄Teisumas žengia jo priekyje,

darydamas taką jo žingsniams.